1 Taigi aš, kalinys dėl Viešpaties, [a]raginu jus vaikščioti, kaip verta pašaukimo, kuriuo buvote pašaukti, 2 su visu nuolankumu bei romumu, [b]su didžia kantrybe, pakęsdami vienas kitą meilėje, 3 stengdamiesi išlaikyti Dvasios vienybę taikos ryšiu. 4 Yra vienas kūnas, ir viena Dvasia, – kaip ir esate pašaukti [c]į vieną savo pašaukimo viltį – 5 vienas Viešpats, [d]vienas tikėjimas, vienas krikštas, 6 vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris yra virš visų ir per visus ir visuose jumyse. 7 Bet kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą. 8 Todėl sako: „Pakilęs į aukštybę, jis [e]nuvedė nelaisvėn nelaisvę ir davė žmonėms dovanų. 9 (O tai, „jis pakilo“, kas tai yra, jeigu ne tai, kad jis pirma ir nužengė †„į žemesniąsias žemės dalis“ – Gal „į žemesniąsias dalis, tai yra į žemę“.į žemesniąsias žemės dalis? 10 Tas, kuris nužengė, yra tas pats, kuris ir pakilo daug aukščiau visų dangų, kad visa pripildytų.) 11 Ir jis iš tikrųjų davė kai kuriuos kaip apaštalus ir kai kuriuos kaip pranašus ir kai kuriuos kaip evangelistus ir kai kuriuos kaip pastorius bei mokytojus 12 [g]tam, kad šventieji būtų [h]visiškai parengti tarnavimo darbui, Kristaus kūno statydinimui, 13 iki visi *„ateisime į […] vienybę, […] statusą, […] mastą“ – Arba „pasieksime […] vienybę, […] statusą, […] mastą“. Gr. žodis, kuris išverstas „ateisime“ yra tariamosios nuosakos, kaip ir kiti du veiksmažodžiai tolesniame tekste: „nebebūtume“ (14 eil) ir „augtume“ (15 eil.).ateisime į tikėjimo vienybę, [j]tai yra, Dievo Sūnaus [k]išsamaus pažinimo vienybę, į [l]tobulo [m]žmogaus statusą, į Kristaus [n]pilno [o]subrendimo mastą, 14 kad nebebūtume maži vaikai, bangų blaškomi ir visokio mokslo vėjo šen ir ten nešiojami per žmonių apgavystę, per gudrybę, [p]jiems turint kėslą klastingai suklaidinti; 15 bet kad, [q]pritaikydami tiesą su meile, visais atžvilgiais †„augtume panašumu“ – Plg. Lk 2:52 (apie Viešpatį Jėzų), Rom 8:29, I Kor 15:29, II Kor 3:18 ir kt.augtume į panašumą į jį, kuris yra galva – Kristus, 16 iš kurio visas kūnas, tiksliai sujungiamas ir [s]sunarinamas tuo, ką aprūpina kiekvienas jį palaikantis [t]sunėrimas, vykdo kūno augimą, atitinkantį kiekvienos atskiros dalies veikimą pagal saiką, tam, kad save statydintų meilėje. 17 Todėl tai sakau ir liudiju Viešpatyje, kad jūs nuo šiol nebevaikščiotumėte kaip ir [u]likusieji kitataučiai vaikščioja – pagal savo proto tuštybę, 18 būdami aptemdyto [v]proto, būdami atskirti nuo Dievo gyvybės dėl juose esančio [w]nežinojimo, dėl [x]jų širdies užkietėjimo; 19 kurie, surambėję, atsidavė [y]palaidumui, kad [z]geidžiai atliktų visokį [aa]nešvarų darbą. 20 Bet jūs [bb]suvokėte Kristų ne šitaip – 21 [cc]jeigu iš tikrųjų jį girdėjote ir pagal tai, kad tiesa yra Jėzuje, jame buvote išmokyti 22 [dd]nusivilkti ankstesnę elgseną [ee]atitinkantį „senąjį žmogų“, kuris gadinamas pagal apgaulingus geismus, 23 ir būti atnaujinami savo [ff]proto dvasioje, 24 ir apsivilkti „nauju žmogumi“, sukurtu *„teisume ir tikrame šventume“ – Galima išversti ir suprasti įvairiai: „teisume, tai yra tiesos šventume“, „teisume ir tiesos šventume“, „teisume, tai yra tikrame šventume“, „teisume ir tiesos sukeltame šventume“, „teisume, tai yra tiesos sukeltame šventume“. Neįtikėtina, kad gerai išversti įnagininku, nes pabrėžiamas rezultatas – kad naujas žmogus turi savybes, kurios atitinka Kūrėjo savybes. Gal būtų galima suprasti šitaip: „turinčiu teisumą ir tikrą (tiesos sukeltą) šventumą“. Plg. panašią gr. frazę Lk 1:75. Tikras (tiesos) šventumas yra Ef 4:22 eilutės „apgaulingų geismų“ priešingybė.teisume ir tikrame šventume [hh]taip, kad atitinka Dievą. 25 Todėl, [ii]atmesdami melą, kalbėkite tiesą kiekvienas su savo artimu, nes esame vieni kitų nariai. 26 [jj]PYKITE IR NENUSIDĖKITE: [kk]tenenusileidžia saulė [ll]ant jūsų pasipiktinimo, 27 nei duokite vietos velniui. 28 Kas vagia, tegul nebevagia, bet verčiau tegul triūsia, dirbdamas savo rankomis padorų darbą, kad turėtų kuo dalytis su stokojančiu. 29 Jokia [mm]sugedusi kalba teneišeina iš jūsų burnos, bet tik kas gera reikiamam statydinimui, kad duotų malonę klausytojams. 30 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria buvote užantspauduoti išpirkimo dienai. 31 Visa kartybė, ir įtūžis, ir rūstybė, ir rėkavimas, ir piktžodžiavimas su visa bloga valia tebūna pašalinti nuo jūsų; 32 verčiau [nn]būkite vieni kitiems maloningi, minkštaširdiški, atleisdami vieni kitiems, lygiai kaip ir Dievas [oo]dėl Kristaus jums atleido.