1 [a]Elkis apdairiai, kai keli koją į Dievo namus, ir būk labiau pasiruošęs klausytis, negu atnašauti kvailių auką, nes jie nesusivokia, kad daro bloga. 2 Nebūk ūmus savo burna, ir neleisk savo širdžiai skubiai tarti žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas yra danguje, o tu žemėje. Todėl tavo žodžių tebūna nedaug. 3 Juk sapnas [b]atsiranda dėl daugybės vargingų darbų, ir kvailio neapgalvotas [c]pasakymas dėl daugybės žodžių. 10 Kas myli [d]pinigus, nepasisotins [e]pinigais, nė mylintis turtingumą – pelnu; tai irgi tuštybė! 16 O tai irgi yra skaudi blogybė: kaip jis atėjo, lygiai taip nueis, [f]tad kokia pasiliekanti nauda tam, kuris triūsė vėjais?