Antras laiškas Timotiejui

1 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas pagal pažadą *„gyvenimo, kuris yra Kristuje Jėzuje“ – Plg. Rom 8:2 (gr.).gyvenimo, kuris yra Kristuje Jėzuje, 2 mylimam vaikui Timotiejui. Malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Kristaus Jėzaus, mūsų Viešpaties! 3 Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju nuo savo protėvių su tyra sąžine, kai nuolat prisimenu tave savo maldose naktį ir dieną, 4 trokšdamas tave pamatyti, – atsimindamas tavo ašaras, – kad būčiau kupinas džiaugsmo, 5 [b]prisimindamas tavyje esantį neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje bei tavo motinoje Eunikėje ir, esu įsitikinęs, kad gyvena taip pat tavyje.

6 Dėl tos priežasties tau primenu vėl įžiebti tarsi karštas žarijas [c]tą Dievo dovaną, kuri yra tavyje mano rankų uždėjimu, 7 nes Dievas nedavė mums bailumo §„dvasios […] dvasią“ – Diskutuotina, ar rodo į Šventąją Dvasią arba į žmogaus minčių valdymo požiūrį. Kiekvienas atgimęs žmogus turi Šventąją Dvasią, apsigyvenusią jame (Rom 8:9). Nėra abejonės, kad tik Šventosios Dvasios veikimu atgimusieji gali pasinaudoti jėga, meile ir sveiku protu. Šios eilutės minėtos dvasios apibūdinimai yra nuo Dievo, bet jų pasirodymas gyvenime priklauso nuo pačio atgimusiojo paklusnumo (reikia nuolat įžiebti, 6 eil.). Šios ištraukos rodo ne į kokią nors dvasią kaip asmenybę, bet į žmogaus minčių valdymo požiūrį: Ef 1:17, Lk 9:55.dvasios, bet jėgos ir meilės ir [e]sveiko proto dvasią. 8 Todėl nesigėdyk [f]liudijimo apie mūsų Viešpatį nei manęs, kalinio dėl jo, bet drauge iškęsk sunkumus, susijusius su Evangelija, pagal jėgą Dievo, 9 kuris mus išgelbėjo ir pašaukė šventu pašaukimu ne pagal mūsų darbus, bet pagal savo paties tikslą ir malonę, mums duotą Kristuje Jėzuje [g]prieš laikui prasidedant, 10 bet dabar apreikštą pasirodymu mūsų Išgelbėtojo Jėzaus [h]Kristaus. Jis mirtį pavertė niekais ir [i]nušvietė gyvenimą bei [j]nemirtingumą per Evangeliją, 11 kuriai esu paskirtas šaukliu ir apaštalu ir kitataučių mokytoju. 12 Dėl šios priežasties ir kenčiu šiuos dalykus; tačiau nesigėdiju, nes žinau, kuo esu pasitikėjęs, ir esu įsitikinęs, kad jis yra pajėgus išsaugoti ‡„tai, ką esu jam patikėjęs“ – T. „mano depozitą“, t. y. mano pas jį deponuotą brangenybę. Gali būti, kad Paulius kalba čia apie tai, kad patikėjo savo sielą / dvasią / gyvybę Dievui.tai, ką esu jam patikėjęs anai Dienai. 13 Tvirtai laikykis iš manęs girdėtų sveikų žodžių [l]apribų tikėjime, taip pat meilėje, kuri yra Kristuje Jėzuje. 14 Tą puikų, tau patikėtą turtą saugok per Šventąją Dvasią, kuri gyvena mumyse.

15 Tu tai žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, esantys [m]Azijoje; tarp jų yra [n]Figelas ir Hermogenas. 16 Viešpats teduoda gailestingumo Onesiforo [o]namams, nes jis dažnai §„man malšindavo karštį, kurį sukėlė priešai“ – T. „atvėsindavo mane“. Paulius kentė dvasinio karo įkarštį, kuriame dalyvavo dvasinės būtybės (Ef 6:1) ir įvairūs persekiotojai (I Kor 4:12; II Kor 4:9, 12:10; Gal 5:11; I Tes 2:12; II Tim 3:11-12).man malšindavo karštį, kurį sukėlė priešai, ir nesigėdijo mano [q]grandinių, 17 bet atvykęs į Romą, ieškojo manęs uoliai ir surado. 18 Aną Dieną tegul Viešpats duoda jam rasti Viešpaties gailestingumo. Be to, [r]labai gerai žinai, kiek daug jis man patarnavo Efeze.