Petro antras laiškas

1 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus [a]tarnas ir apaštalas, tiems, kurie teisumu [b]mūsų Dievo, tai yra mūsų Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus, gavo tokį pat [c]brangų tikėjimą [d]kaip mūsų. 2 Malonė ir ramybė tegausėja jums Dievo ir Jėzaus, mūsų Viešpaties, artimu pažinimu!

3 Kadangi jo dieviška jėga yra dovanojusi mums visus dalykus, kurie praverčia [e]gyvenimui ir [f]dievotumui per artimą pažinimą to, kuris pašaukė mus ‡„šlove ir šaunumu“ – T. „per šlovę ir šaunumą“. Arba „būdamas šlovingas ir šaunus“ (plg. II Kor 3:11 (gr.)).šlove ir [h]šaunumu, 4 – kuriais jis yra mums dovanojęs didžiausius bei brangius pažadus, kad per juos taptumėte dieviškos prigimties dalininkais, [i]pasprukę nuo sugedimo, esančio pasaulyje per geidulį, – 5 tai ir jūs gi †„dėl tos pačios priežasties“ – T. „dėl šio paties dalyko“.dėl tos pačios priežasties, pasitelkdami visą stropumą, [k]pridėkite prie savo tikėjimo šaunumą, o prie šaunumo – žinojimą, 6 o prie žinojimo – susivaldymą, o prie susivaldymo – ištvermę, o prie ištvermės – dievotumą, 7 o prie dievotumo – brolišką rūpinimąsi, o prie broliško rūpinimosi – meilę. 8 Nes jeigu šitie dalykai būna jumyse ir gausėja, jie padaro taip, kad jūs esate nei [l]tingūs, nei bevaisiai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus artimo pažinimo atžvilgiu. 9 [m]Bet tas, kuriam tų dalykų trūksta, yra aklas, trumparegis, užmiršęs apvalymą nuo savo senųjų nuodėmių.

10 Todėl, broliai, [n]verčiau stropiai stenkitės sau padaryti [o]patvarų savąjį [p]pašaukimą ir išrinkimą, nes [q]jeigu tuos dalykus darote, jūs niekaip niekada nepargriūsite; 11 nes taip [r]jums [s]bus pridėta su gausumu įeiti į amžinąją mūsų Viešpaties [t]bei Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę.

12 Todėl neignoruosiu pareigos jums priminti apie šiuos dalykus visada, nors jūs žinote juos ir esate sutvirtinti [u]tiesoje, kurią dabar turite. 13 Aš gi †„manau“ – Arba „laikau tai“.manau, kad teisinga, kol tebesu šioje [w]„padangtėje“, žadinti jus priminimu, 14 [x]nes žinau, kad [y]netrukus [z]padėsiu savo „padangtę“ į šoną, kaip ir man [aa]atskleidė mūsų Viešpats Jėzus Kristus. 15 Bet ir stropiai stengsiuosi, kad [bb]man iškeliavus jūs kiekvienu metu [cc]galėtumėte prisiminti šiuos dalykus.

16 Nes mes [dd]nesekėme gudriai išgalvotomis pasakomis, kai jums davėme pažinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, bet buvome jo didybės liudininkai, matę savo akimis. 17 Nes jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai Didingosios Šlovės veikimu jam [ee]atėjo toks balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. 18 Ir būdami su juo šventame kalne mes patys girdėjome [ff]tą balsą, [gg]atėjusį iš dangaus.

19 Be to, mes turime [hh]patikimesnį pranašišką žodį, į kurį sutelkdami dėmesį gerai darote, – kaip į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje, kol išauš [ii]Diena ir jūsų širdyse patekės [jj]Aušrinė, 20 pirmiausiai žinodami tai, kad jokia šventraščio pranašystė nėra iš paties žmogaus savito atskleidimo, 21 nes pranašystė niekuomet [kk]nebuvo atnešta žmogaus valia, bet šventi Dievo žmonės kalbėjo, Šventosios Dvasios nešami.