1 Taigi, mylimieji, turėdami šituos pažadus, apsivalykime nuo visokio kūno ir dvasios susitepimo, Dievo baimėje *„puoselėdami šventumą iki tikslo pasiekimo“ – Arba „atbaigdami savo šventumą“, „siekdami savo šventumo tikslą“.puoselėdami šventumą iki tikslo pasiekimo. 6 Bet Dievas, prislėgtųjų guodėjas, paguodė mus Tito atvykimu, 7 ir ne tik jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo paguostas dėl jūsų, pranešdamas mums apie jūsų [b]stiprų norėjimą, jūsų dejones, jūsų [c]uolumą dėl manęs. Tad dar labiau apsidžiaugiau. 8 Nors ir nuliūdinau jus laišku, nesigailiu, nors ir gailėjausi. Nes matau, kad tas laiškas jus nuliūdino, nors tai buvo tik kuriam laikui. 9 Dabar džiaugiuosi ne todėl, kad buvote nuliūdinti, bet kad §„buvote tokiu būdu nuliūdinti, jog atgailavote“ – T. „buvote nuliūdinti į atgailą“ arba „buvote nuliūdinti atgailai“.buvote tokiu būdu nuliūdinti, jog atgailavote, nes [e]patyrėte dievobaimingą liūdesį, todėl iš mūsų pusės [f]jokiu atveju [g]nebuvo jums žalos. 10 Mat [h]dievobaimingas liūdesys sukelia neapgailestautiną [i]atgailą, kurios pasekmė – išgelbėjimas, bet pasauliškas liūdesys sukelia mirtį. 11 Juk žiūrėkite: kaip tik tai, kad [j]patyrėte dievobaimingą liūdesį, kiek sukėlė jumyse [k]smarkumo, ir kiek [l]noro atsakyti už save, ir kiek [m]pykčio, ir kiek baimės, ir kiek [n]stipraus norėjimo, ir kiek uolumo, ir kiek [o]teisingumo įvykdymo! Jūs visais atžvilgiais §„parodėte, kad dabar esate švarūs“ – T. „save teigiamai pristatote švariais“.parodėte, kad dabar esate švarūs šiame reikale. 13 Todėl mes buvome paguosti dėl jūsų paguodos, ir net dar labiau džiaugėmės dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta.