6 Taigi visuomet būdami drąsiai nusiteikę ir žinodami, kad, kol gyvename namie, kūne, gyvename svetur nuo Viešpaties – 7 (nes [a]vaikščiojame [b]tikėjimu, ne regėjimu) – 8 mes esame drąsiai nusiteikę ir mieliau norėtume nebegyventi kūno namuose ir gyventi namie pas Viešpatį. 9 Todėl, ar būdami namie, ar svetur, uoliai stengiamės jam patikti. 10 Nes mes visi turime pasirodyti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas gautų atlygį už [c]kūnu padarytus dalykus, pagal [d]tai, ką jis padarė, ar tai būtų gera ar bloga. 14 Nes Kristaus meilė verčia veikti mus, padariusius išvadą, kad [e]jeigu vienas mirė už visus, tai visi [f]mirė; 15 ir jis mirė už visus, kad tie, kurie gyvena, nuo šiol nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė. 17 Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys; kas sena, praėjo, štai visa yra pasidariusi nauja. 18 Ir [g]visa tai yra iš Dievo, kuris mus per Jėzų Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę, 19 [h]būtent, kad Dievas buvo Kristuje sutaikindamas pasaulį su savimi, neįskaitydamas jiems jų [i]nusižengimų, ir mums patikėdamas sutaikinimo [j]žodį. 20 Taigi esame pasiuntiniai atstovaudami Kristui, tarsi per mus [k]įspėdamas ragintų pats Dievas; atstovaudami Kristui jus meldžiame: „Susitaikykite su Dievu!“ 21 Nes mūsų labui [l]jis pavertė nuodėme [m]tą, kuris [n]nepadarė nuodėmės, kad mes [o]jame taptume Dievo teisumu.

<- II Korintiečiams 4II Korintiečiams 6 ->