2
3 Ir pats buvau pas jus [a]silpnas ir baimingas ir labai drebantis, 12 Mes gi gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią, kuri iš Dievo, kad suvoktume Dievo mums dovanai duotus dalykus. 13 Tuos dalykus mes ir kalbame – ne tais žodžiais, kurių moko žmogaus išmintis, bet kurių moko Šventoji Dvasia – [b]palygindami dvasinius dalykus su dvasiniais. 14 Bet [c]nedvasiškas žmogus nepriima Dievo Dvasios dalykų, nes šie jam yra kvailystė; ir jis nepajėgia jų suprasti, nes jie yra [d]ištiriami dvasiškai. 16 Nes [e]Kas pažinojo [f]VIEŠPATIES [g]mintį, kad jį pamokytų? Tačiau Kristaus mintį turime mes.
<- I Korintiečiams 1I Korintiečiams 3 ->
I Korintiečiams
a
-
„silpnas ir baimingas ir labai drebantis“ – T. „silpnume ir baimėje ir dideliame drebėjime“.
- b „palygindami“ – Arba „padėdami lygagrečiai“; ankstesnėje senovės gr. kalboje žodis gal ir reikšdavo „sudėti kartu“ arba „aiškinti“. Žodis vartojamas tik čia ir I Kor 2:13, kur reiškia palyginti.
- c „nedvasiškas“ – Gr. būdvardis „psychikos“ (ψυχικὸς) yra vedinys iš „psychė“ (ψυχή), kuris dažniausiai verčiamas Biblijoje žodžiais „siela“, „gyvybė“. Čia būdvardis „psychikos“ galėtų būti išvertas ir „juslinis“ arba „sielinis“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu; nedvasiškas (juslinis, sielinis) žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė.
- d „ištiriami“ – Arba „išaiškinami“, „įžiūrimi“.
- e „kas pažinojo […]“ – Iz 40:13; plg. Rom 11:34.
- f „VIEŠPATIES […] Kristaus“ – Čia NT iš sugretinimo (paralelizmo) aišku, kad Kristus yra VIEŠPATS. O ST, žodis, išverstas žodžiu „VIEŠPATIES“ yra יְהֹוָה (Jehova). Tai dar vienas įrodymas, kad Viešpats Jėzus yra Jehova, kad yra Dievas.
- g „mintį“ (2 k.) – Arba „protavimą“.