1 Jeigu kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu pasidaręs tarsi skambantis varis ar žvangantis tuščiapuodis. 2 Ir jeigu turiu pranašystės dovaną ir suprantu visus slėpinius ir visą, [a]ką įmanoma žinoti, ir jeigu turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu meilės, esu niekas. 3 Ir jeigu išdalinu visą savo turtą vargšams maitinti, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, tai man neduoda jokios naudos. 4 Meilė [b]ilgai pakenčia, daro tai, kas maloninga. Meilė nepavydi. Meilė nesigiria, [c]nepasipučia, 5 nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nėra lengvai erzinama, §„nelaiko patirtų blogadarybių sąskaitos“ – Arba „neskaičiuoja patirtų skriaudų / blogadarybių“.nelaiko patirtų blogadarybių sąskaitos, 6 nesidžiaugia dėl neteisybės, bet džiaugiasi kartu su tiesa, 7 [e]visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria. 8 Meilė [f]niekada nesibaigia; bet jeigu yra pranašavimai, jie [g]bus pašalinti, jeigu yra kalbos, jos liausis; jeigu yra [h]žinojimas, jis [i]bus pašalintas, 9 nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies. 10 Bet kai ateis tai, kas yra [j]tobula, tada tai, kas [k]iš dalies, bus pašalinta. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, bet kai tapau vyru, [l]pašalinau tai, kas vaikiška. 12 Nes dabar matome [m]veidrodžiu, [n]mįslingu vaizdu, bet tuomet matysime veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu išsamiai kaip ir esu išsamiai pažintas. 13 O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – šie trys, bet jų didžiausia yra meilė.