1 Ri Jesús xutzꞌat chi ri bꞌayomaꞌ niquiyaꞌ can miera pacheꞌ niyoꞌx-ve can ri ofrenda. 2 Y quireꞌ jeꞌ xutzꞌat jun malcaꞌn-ixok ri altíra puobra, xuyaꞌ can caꞌyeꞌ fichas ri man qꞌuiy ta oc rakalien. 3 Y mareꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva chi ja ri malcaꞌn-ixok puobra la ri xyoꞌn can más que chiquivach quinojiel. 4 Ruma jajaꞌ mesque man qꞌuiy ta ru-miera cꞌo, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin cha ri Dios. Pero ri bꞌayomaꞌ, mesque qꞌuiy miera xquiyaꞌ can, xa ja ri nuꞌon suobra quiqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
5 Y icꞌo ri quitzꞌamuon tzij chirij ri templo. Y niquiꞌej chi altíra jaꞌal rubꞌanic bꞌanun cha y jaꞌal tak abꞌaj ri i-cusan, y nojiel ri choj cha bꞌanun adornar, nojiel reꞌ ja ri vinak i-sipayuon, ncaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: 6 Xtalka jun kꞌij antok nojiel ri ntitzꞌat vaveꞌ xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica.
7 Y ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi ya nuꞌon nojiel reꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva. Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo. Ri tiempo xa cierca chic cꞌo-ve, xcaꞌchaꞌ. Pero ixreꞌ man quixꞌa chiquij. 9 Y antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras o ri vinak pa tak tanamet ncaꞌpalaj-pa chiquij ri autoridades, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ nibꞌanataj naꞌay, pero man ja ta yan reꞌ chi niqꞌuis ri roch-ulief.
10 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. 11 Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar, xtuꞌon viꞌjal y xcaꞌpa yabꞌil. Chila chicaj xcaꞌbꞌanataj kax ri xtiquiyaꞌ altíra xibꞌinreꞌl y xcaꞌtzꞌatataj nimaꞌk tak señales chila chicaj.
12 Pero antok majaꞌ caꞌbꞌanataj nojiel reꞌ, ixreꞌ xquixtzꞌam y xtiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir. Xquixjach pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ i-principales pa tak sinagogas. Xquixtzꞌapes pa cárcel. Xquixucꞌuax chiquivach reyes y chiquivach gobernadores. Nojiel reꞌ xtikꞌasaj ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. 13 Y antok quireꞌ xtiꞌan chiva, ixreꞌ tibꞌanaꞌ aprovechar chi xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ. 14 Y can ticꞌujieꞌ pa tak ivánima chi man nicꞌatzin ta chi ntiꞌan pensar más ri chica tzij nticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ, 15 ruma inreꞌ ri xquiyoꞌn-pa ri tzij chiva. Y xtinyaꞌ jeꞌ inoꞌj chi quireꞌ, riqꞌuin ri noꞌj reꞌ, xtitzꞌapij quichiꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin.[a] 16 Y hasta ri itie-itataꞌ, ri ichakꞌ o inimal, ri ivachꞌalal o ri iv-amigos ri xcaꞌjacho ivichin y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas.[b] 17 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. 18 Pero man jun iveꞌ xtitzak-el. 19 Riqꞌuin ri i-paciencia xtivil ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
20 Y antok xtitzꞌat chi ri tanamet Jerusalén quicholojin-quiꞌ soldados chirij, tivatamaj cꞌa chi xa jubꞌaꞌ chic tiempo nrajoꞌ chi niꞌan destruir. 21 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ. Ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, caꞌiel-pa chupan. Y ri icꞌo pa tak juyuꞌ, man chic cꞌa caꞌuoc-oc chupan ri Jerusalén. 22 Ruma ja kꞌij reꞌ ri xtiyoꞌx rucꞌaxiel nojiel ri i-rubꞌanun ri tanamet reꞌ,[c] chi quireꞌ nuꞌon cumplir cꞌa nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. 23 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ! Ruma xtipa jun gran sufrimiento paroꞌ ri roch-ulief y xtika cꞌa ri rayoval ri Dios paroꞌ ri tanamet reꞌ. 24 Iqꞌuiy cꞌa xcaꞌcon cha espada pa quikꞌaꞌ ri soldados. Y nicꞌaj chic vinak xcaꞌcꞌuax nicꞌaj chic naciones cuma ri soldados. Y ri tanamet Jerusalén xtixakꞌ can cuma vinak ri man israelitas ta, hasta cꞌa xtitzꞌakat-na ri tiempo ri yoꞌn chica.
25 Y qꞌuiy cꞌa señales xcaꞌbꞌanataj riqꞌuin ri kꞌij, ri icꞌ y ri estrellas (chꞌumil).[d] Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief man xtiquil ta chica xtiquiꞌan, xa xtisach quinoꞌj ruma ri mar más xtikꞌajan, y más xtibꞌalkoꞌt riqꞌuin ruchukꞌaꞌ. 26 Y ri vinak, ruma niquiꞌan imaginar ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, xtiquiꞌan desmayar-quiꞌ ruma xibꞌinreꞌl. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos. 27 Entonces ri vinak xtiquitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan jun mukul[e] riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij, xchaꞌ ri Jesús. 28 Y antok xtitzꞌat chi nojiel reꞌ ncaꞌbꞌanataj, quixquicuot y ticꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri ivánima, ruma ya nalka ri kꞌij chi nquixcolotaj-el choch ri ulief, xchaꞌ ri Jesús.
29 Jareꞌ antok jajaꞌ xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica: Titzꞌataꞌ ri víquix y nojiel ri chieꞌ. 30 Antok ya ncaꞌiel-pa quixak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka. 31 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi cierca chic cꞌo-ve ri ru-reino ri Dios.
32 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief. 33 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
34 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Man tiꞌa ivánima chirij ri vaꞌen, man quixkꞌabꞌar, y man joꞌc ta oc ri nicꞌatzin chiva ri choch-ulief ri ntiꞌan pensar, y antok xtinaꞌ, xa ja xalka ri kꞌij chi inreꞌ nquinalka. 35 Xa xtalka incheꞌl nuꞌon jun trampa. Quireꞌ xtuꞌon antok xtalka pa quiveꞌ quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. 36 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y siempre tibꞌanaꞌ orar, chi nquixcolotaj choch nojiel ri sufrimiento ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief, y chi quireꞌ otz ri icꞌaslien nquixalka choch ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
37 Y ri pakꞌij ri Jesús nicꞌujieꞌ pa templo, ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.[f] Y chakꞌaꞌ niꞌa choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y chireꞌ nicꞌujie-ve. 38 Y iqꞌuiy vinak ri ncaꞌlka macꞌajan yan ri pa templo chi nicaꞌxaj ri nuꞌej.
<- SAN LUCAS 20SAN LUCAS 22 ->