Ri Hebreos jareꞌ ri vinak ri quibꞌinan jeꞌ israelitas ri i-rutanamit ri Dios. Y xtak va carta va chica ri quiniman chic ri Jesús y quiniman chic jeꞌ chi jajaꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Dios chi nipa. Antok xtzꞌibꞌas va carta va, ijejeꞌ xa jubꞌaꞌ ma niquiyaꞌ can ri quicukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús y xa nicajoꞌ ncaꞌtzalaj chic chubꞌanic ri ley richin ri Moisés.
Ri xtzꞌibꞌan va carta va man nilitaj ta ri chica xtzꞌibꞌan. Icꞌo ncaꞌeꞌn chi ja ri Pablo ri xtzꞌibꞌan can, pero icꞌo jeꞌ ncaꞌeꞌn chi nicꞌaj chic achiꞌaꞌ ri xaꞌtzꞌibꞌan can. Ri xtzꞌibꞌan va carta va nuꞌej chica ri quiniman chic ri Jesús, chi ri Jesús más rakalien que choch chica-na vinak.
Ri capítulo 1:1-3 nuꞌej chi ri Cristo más rakalien choch chica-na kax ruma jajaꞌ Rucꞌajuol ri Dios.
Ri capítulo 1:4–2:18 nuꞌej chi ri Cristo más rakalien chiquivach ri ángeles.
Ri capítulo 3:1–4:13 nuꞌej chi ri Cristo más rakalien choch ri Moisés.
Ri capítulo 4:14–7:28 nuꞌej chi ri Cristo más rakalien chiquivach ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij ri tzꞌucutajnak-pa riqꞌuin ri Aarón y nuꞌej chi ri Cristo ja ri Kanamalaj Sacerdote.
Ri capítulo 8:1–10:18 nuꞌej chi ri xuꞌon ri Cristo más rakalien choch ri niquiꞌan ri sacerdotes.
Ri capítulo 10:19-39 nuꞌej chi vacame jakal chic ri bꞌay chiquivach chi ncaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Dios, ruma quicukubꞌan chic quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús.
Ri capítulo 11:1-40 nuꞌej chi ojier can, iqꞌuiy chiquivach ri i-cateꞌt-quimamaꞌ ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx, otz xaꞌtzꞌatataj ruma ri Dios.
Ri capítulo 12:1-29 nuꞌej chi nicꞌatzin chi niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y riqꞌuin ri Ajaf Jesús, mesque cꞌo problemas ncaꞌuoc pa quicꞌaslien. Ruma xa man cukul ta quicꞌuꞌx, xa xtika ri juicio pa quiveꞌ.
Y ri capítulo 13:1-25 nuꞌej chirij ri chica nika choch ri Dios chi nuꞌon jun ri runiman chic, y ri carta nuqꞌuis riqꞌuin jun saludo y jun bendición.
1
Ri Dios ja ri Rucꞌajuol xucusaj chi xuꞌej ri ruchꞌabꞌal
1 Chupan ri ojier can tiempo, qꞌuiy mul xchꞌoꞌ ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ; y antok xchꞌoꞌ chica, xaꞌrucusaj ri profetas y qꞌuiy formas xaꞌrucusaj chi xchꞌoꞌ chica. 2 Pero vacame chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo ri ojcꞌo, ri Dios ja cꞌa ri Rucꞌajuol ri xucusaj chi xuꞌej ri ruchꞌabꞌal chakavach. Ri Dios pa rukꞌaꞌ ri Rucꞌajuol xuya-ve nojiel, y pa rukꞌaꞌ jeꞌ jajaꞌ xuya-ve chi xuꞌon ri roch-ulief y nojiel ri icꞌo chicaj. 3 Riqꞌuin ri Rucꞌajuol nikꞌalajin ri ru-gloria ri Dios. Ri Rucꞌajuol can junan riqꞌuin jajaꞌ. Y ja ri Rucꞌajuol jeꞌ ri cꞌuayuon richin nojiel ri icꞌo; y riqꞌuin ri ru-poder ri ruchꞌabꞌal rutzꞌamuon nojiel. Jajaꞌ xcon chi quireꞌ xralasaj ri ka-pecados, y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y antok rubꞌanun chic nojiel reꞌ, xbꞌatzꞌuyeꞌ chicaj pa ru-derecha[a] ri Namalaj Dios. 4 Ri Rucꞌajuol ri Dios más nem chiquivach ri ángeles. Y ri Dios xuyaꞌ jun rubꞌeꞌ ri más rakalien que chiquivach ri ángeles.
Ri Rucꞌajuol ri Dios más nem chiquivach ri ángeles