9 Y ri reyes[j] ri yebano gobernar choch'ulef ri quiju'un-apu-qui' chupan rumac ri Babilonia, y junan riq'uin rija' quiq'uison méra chuvech xa achique na ri niquirayij, rije' tok xtiquitz'et chi jotol rusibel ri tinamit Babilonia chicaj, xticok'ej[k] y xtiquibisoj. 10 Pero roma rije' quixi'in-qui' chuvech ri k'axomal ri kajnak pa ruvi' ri tinamit, c'a chi naj xquepa'e-vi, y xtiqui'ij: ¡Tok'ex ruvech, tok'ex ruvech ri siq'uisel rubi' tinamit Babilonia ri can xc'uje' ruchuk'a', roma xa pa jun bey xq'uis ruk'ij[l] pa ruk'a' ri k'axomal ri xyo'ox can pa ruvi'! xquecha'.
11 Ja jun ri c'ayinela'[m] choch'ulef, xticok'ej y xtiquibisoj ri tinamit ri', roma man jun chic xtilok'o ri quic'ay. 12 Chupan ri nima'k tak eka'n ri quic'amalo'n-apu, c'o oro, plata, abaj nima'k tak cajil, perlas, utzulaj tak tziek lino, seda, morado tak tziek, y quiek, jubulaj tak che', cosas ebanon riq'uin marfil y riq'uin utzulaj tak che', y riq'uin cobre, ch'ich' y mármol. 13 (Chuka', ka) quic'amalo'n-apu canela, jubulaj tak ak'on, pon, mirra, jubulaj tak aceite; vino, aceite olivo, utzulaj harina y trigo, jalajoj quivech avaj, ovejas, quiej, carruajes, y hasta vinak richin yequic'ayij.[n] 14 Ronojel ri nujac'aq'uij cánima ri aj-Babilonia, xa xq'uis chiquivech. Ronojel ri (yecom, yequen) chirij richin yetij y ronojel ri xa richin jun c'aslen buyul, masque yequibisoj, man xtiquil ta chic.
15 Ri c'ayinela' richin ronojel re' y can xebeyomer[o] chiquij ri aj-Babilonia, c'a chi naj xquepa'e-vi roma quixi'in-qui' niquitz'et ri k'axomal ri kajnak pa ruvi'. Nicok'ej, niquibisoj, 16 y quire' niqui'ij: ¡Tok'ex ruvech, tok'ex ruvech ri siq'uisel rubi' tinamit ri ruvikiken-ri' pa na'ey riq'uin utzulaj tak tziek lino, riq'uin tziek morado y quiek yetzu'un, y can ruvikiken-ri' riq'uin oro, riq'uin abaj nima'k tak cajil y riq'uin perlas! 17 Roma xa pa jun bey xq'uis ri jani na chi beyomal c'o riq'uin, yecha'. Y conojel uc'uay tak barcos,[p] conojel ri ebenak pa tak barcos, ri samajela' pa tak barcos, y conojel samajela' pa ruvi' ri mar, c'a naj xepa'e-vi che ri tinamit Babilonia. 18 Rije' riq'uin ri niquitz'et-apu rusibel ri tinamit nibukuk jotol chicaj, riq'uin cuchuk'a' quire' niqui'ij: ¿C'o chic cami jun tinamit ri siq'uisel rubi' junan riq'uin ri tinamit re'?[q] yecha'. 19 Rije' niquiyala' ulef pa tak (quijolon, quivi'),[r] riq'uin cuchuk'a' ye'ok', y yebison quire' niqui'ij: ¡Tok'ex ruvech, tok'ex ruvech ri siq'uisel rubi' tinamit, roma chirij ri rubeyomal ri Babilonia xebeyomer-vi conojel ri c'o qui-barcos pa mar, y vacami xa pa jun bey xq'uis ronojel! xecha'. 20 Roma c'a ri', rix ri rixc'o chicaj, rix ri rix richin ri lok'olaj rutinamit ri Dios, rix ri rix apóstoles, y rix ri yixyo'on rubixic ri nu'ij-pe ri Dios pan ivánima, quixquicot[s] pa ruvi' ruvuluxic ri tinamit Babilonia. Roma ri Dios vacami ja xuya' che ri can nuc'ul-vi chi nika pa ruvi' riq'uin ri achique rubanon chive.[t]
21 Jac'ari' tok jun ángel ri can c'o ruchuk'a' (xutz'om, xuchop) jun abaj, ri achel jun mama ca'. Ri ángel ri' xuc'ak ri abaj[u] pa mar, y quire' xu'ij: Quire' mismo ri uchuk'a' xticuses chuvuluxic[v] ri siq'uisel rubi' tinamit Babilonia, y man jun bey chic xtitz'etetaj ruvech. 22 Ronojel ruvech música, quikul tak arpas, xul, y trompetas, man chic juba' xquec'axataj chiri'.[w] Ni man jun chic samajinel ri can reteman nucusaj runo'oj pa ruvi' ri rusamaj ri xtic'uje' can, nis-ta xtic'axataj rukul ca' chi c'o nujoc'. 23 Man jun chic lámpara xtitzije' chiri', nis-ta jun chic c'ulubic xtic'axataj chi najin. Roma ri c'ayinela' chupan ri tinamit, siq'uisel quibi' niquina-ka-qui', y ronojel quivech vinak choch'ulef xsatz quino'oj pa ruk'a' ri samaj niqui'en ri aj-itza'[x] ri ec'o chiri'. 24 Chiri' pa tinamit Babilonia xbin-vi quiquiq'uel ri xeyo'on rubixic ri xu'ij-pe ri Dios pa cánima, quiquiq'uel ri erichin ri lok'olaj rutinamit ri Dios, y quiquiq'uel conojel ri ecamisan-e[y] choch'ulef.
<- Apocalipsis 17Apocalipsis 19 ->- a Ez. 43:2.
- b Is. 13:19; 21:9; Jer. 51:8.
- c Is. 14:23; 34:11; Jer. 50:39.
- d Gn. 19:12; Is. 48:20; 52:11.
- e Gn. 18:20, 21; Jon. 1:2.
- f Sal. 137:8; Jer. 50:15.
- g Ez. 28:2.
- h Is. 47:7, 8.
- i Sal. 62:11; Is. 27:1; Jer. 50:34; Ap. 11:17.
- j Ap. 17:2.
- k Jer. 50:46.
- l Is. 21:9; Ap. 14:8.
- m Ez. 27:27.
- n Ez. 27:12-24.
- o Ez. 27:33.
- p Is. 23:14; Ez. 27:29.
- q Ez. 27:30, 31.
- r Jos. 7:6; 1 S. 4:12; Job 2:12.
- s Sal. 48:11; 58:10; 96:11-13; Jer. 51:47, 48.
- t Is. 26:21; Ap. 19:1-3.
- u Ex. 15:5; Jer. 51:63, 64.
- v Nah. 1:9.
- w Is. 24:8.
- x 2 R. 9:22; Nah. 3:4.
- y Jer. 51:49.