1 Nuvinak israelitas ri rix tata'aj, y rix ri rix principal chupan ri katinamit, tivac'axaj c'a ri nuto'ic ri xtin-ij-apu chivech, xcha'.
2 Jac'a tok xquic'axaj chi can pa quich'abel hebreo nich'o-vi-pe chique, más xetane-ka. Y ri Pablo xu'ij:
3 Yin, yin jun achi israelita[a] ri xinalex pa tinamit Tarso pa roch'ulef Cilicia, pero vave' pa Jerusalem xiq'uiytises-vi. Y chi jujun chi jujun xitijox roma ri nimalaj achi rubinan Gamaliel[b] riq'uin ri qui'in can ri kati't-kamama'[c] pa ruvi' ri ley ri xyo'ox che ri Moisés. Yin can nurayij ri vánima nin-en ri nrojo' ri Dios, achel nurayij ri ivánima chi'ivonojel rix ri vacami. 4 Roma yin rubanon can, chi achi'a' chi ixoki' ri quitzekle'en ri Bey re', xin-en pokon chique,[d] enuximon xenq'uen-pe richin xeyo'ox pa tak cárcel, y c'a ja tok yecamises, nicuker nuc'u'x chiquij. 5 Ri nimalaj sacerdote y conojel ri nima'k quijuna' achi'a' c'o quik'ij jabel queteman ri yitajin chubixic, roma ja rije' mismo xebano-e vuj chinuk'a' richin ninjach pa quik'a' ri e'uc'uay quichin ri kavinak ri ec'o pa tinamit Damasco. Chuvech ri vuj nu'ij chi yin c'o nuk'a' chique ri quiniman ri Jesucristo richin eximon yenq'uen-pe vave' pa Jerusalem, richin yeyo'ox pa k'axomal.
6 Pero c'o jun k'ij yin benak pa bey y xa nakaj chic yinc'o-vi-apu che ri tinamit Damasco. Pa nic'aj k'ij cami chiri', xrepero' xe tak nuxiquin jun nimalaj sakil petenak chicaj. 7 Jari' xitzak pan ulef y xinvac'axaj jun kulaj ri nu'ij-pe chuve: Saulo, Saulo, ¿achique roma najo' na'an pokon chuve? xcha'. 8 Jac'ari' xinc'utuj che: ¿(Achique, aratcu'x) rat c'a? xicha'. Ja yin ri Jesús aj-Nazaret ri yinacanoj richin najo' na'an pokon chuve, xcha-pe chuve. 9 Ri ebenak viq'uin xquitz'et ri sakil riq'uin quivech y xquixi'ij-qui',[e] pero man (xk'ax, xno') ta chiquivech ruch'abel ri nich'o-pe viq'uin. 10 Jac'a yin xin-ij: Ajaf, ¿achique najo' chi nin-en? xicha'. Cacataj, cabin pa tinamit Damasco, y chiri' xti'ix-vi chave ronojel ri nuc'un chic chi xta'an, xcha' ri Ajaf chuve. 11 Pero roma man yitiquer ta yitzu'un roma ruchuk'a' ri sakil ri xintz'et, romari' ja ri ebenak viq'uin ri xeyuken-e chinuk'a' richin (xinapon, xinebos) pa Damasco.
12 Chiri' pa Damasco c'o jun achi rubinan Ananías ri can nuya' ruk'ij ri Dios achel nu'ij ri ley ri xyo'ox che ri Moisés. Conojel ri kavinak israelitas ri ec'o chiri', utz rutzijol[f] niqui'en ri Ananías. 13 Rija' xinerutz'eta', xjel-apu viq'uin y xu'ij chuve: Vach'alal Saulo, catzu'un chic jun bey, xcha'. Jac'ari' xitzu'un chic, y xintz'et ri Ananías. 14 Rija' quire' xu'ij chuve: Ri qui-Dios ri kati't-kamama' xarucha'[g] richin navetemaj ri achique nrojo' chave, y richin xatz'et ruvech ri Jun[h] ri can choj chuvech[i] y xavac'axaj ri ch'abel ri xel pa ruchi'.[j] 15 Richin quiri' rat pa rubi' ri Dios xtak'alajrisaj[k] chiquivech conojel ri xatz'et y ri xavac'axaj.[l] 16 Vacami c'a, ¿achique avoyo'en? Cacataj, tabana' bautizar avi', y tac'utuj che ri Ajaf Jesús[m] chi yarucol richin yach'ajch'ojir chuvech ri amac,[n] xcha' chuve.
- a Ro. 11:1; 2 Co. 11:22; Fil. 3:5.
- b Hch. 5:34.
- c Gá. 1:14.
- d Hch. 8:3; Fil. 3:6; 1 Ti. 1:13.
- e Dn. 10:7.
- f Hch. 10:22; 1 Ti. 3:7.
- g Ro. 1:1; Gá. 1:1.
- h 1 Co. 9:1.
- i Hch. 3:14; 7:52.
- j 1 Jn. 1:1.
- k Hch. 23:11.
- l Hch. 4:20.
- m Ro. 10:13.
- n Hch. 2:38.
- o Hch. 9:26.
- p Mt. 10:14.
- q Hch. 8:3.
- r Mt. 10:17; 1 Co. 15:9; Fil. 3:6; 1 Ti. 1:13.
- s Lc. 11:48; Hch. 8:1.
- t Hch. 7:58.
- u Hch. 18:6; 26:17; Ro. 11:13; 15:16; Gá. 1:16; 2:7, 8; Ef. 3:7, 8; 1 Ti. 2:7; 2 Ti. 1:11.
- v Hch. 21:36.
- w Hch. 25:24.
- x 2 S. 16:13.
- y Hch. 21:34.
- z Hch. 16:37.
- aa Hch. 16:38.