5 Chupan tak ri k'ij ri' chiri' pa tinamit Jerusalem, ec'o achi'a' israelitas eyo'ol ruk'ij ri Dios epetenak pa ronojel ruvi' ri roch'ulef. 6 Y roma ri xk'ajan, man juba' ta oc vinak xquimol-apu-qui' chiri', y man niquil ta achique niquinojij roma can pa quich'abel chiquijununal ri ye'ac'axan yech'o-vi ri tzekle'ey richin ri Jesús. 7 Rije' satznak cánima y man niquil ta achique niquinojij chirij ri najin chiquivech, y niquibila': ¿Man erichin ta ri departamento Galilea re yech'o re' c'a? 8 ¿Achel chi ja ri ch'abel ri roj q'uiyinak-vi-pe chikajununal nikac'axaj chi yech'o-vi? 9 Roma chikacojol roj ec'o aj vave' pa departamento Judea, ec'o epetenak pa jalajoj tak roch'ulef, achel ri Partia, ri Media, ri Elam, ri Mesopotamia, ri Capadocia, ri Ponto, ri Asia, 10 ri Frigia, ri Panfilia, ri Egipto, y ri lugares más quila' che ri tinamit Cirene richin ri roch'ulef Africa. C'o epetenak pa tinamit Roma, y chique rije' ec'o ri can kitzij chi israelitas pa calaxic, y ec'o man israelitas ta ri niquiya' ruk'ij ri kitzij Dios junan quiq'uin ri israelitas. 11 C'o epetenak pa roch'ulef Creta, y pa roch'ulef Arabia. Can pa tak kach'abel chikajununal nikac'axaj-vi ri nimalaj rusamaj ri Dios ri niquitzijoj, xecha'. 12 Conojel rije' satznak cánima man niquil ta achique niquinojij, y niquibila' chiquivech: ¿Achique cami ruchojmil ronojel re'? yecha'. 13 Pero ec'o chique ri xquimol-apu-qui' ri xa yetze'en-apu chiquij ri quiniman ri Ajaf Jesús, y niqui'ij: La' xa xek'aber,[e] yecha'.
22 Jac'ari' quire' chic xu'ij: Nuvinak israelitas ri rix tata'aj, tivac'axaj ri ch'abel ri xtin-ij chive: Ri Jesús aj-Nazaret, can xk'alajin chi'icojol chi riq'uin ri Dios petenak-vi, roma ri Dios xu'on chi xerubanala' nima'k tak samaj ri xa achique na xina' rix che, nimalaj tak retal ri ruchuk'a' ri man jun bey tz'eton[m] chi'icojol. Y ri' jabel iveteman rix. 23 Ri Jesús re' xjach pan ik'a', roma can quiri' vi runojin-pe[n] ri Dios chi nibanataj. Xjel ik'a' chirij richin xiya' pa quik'a' vinak ri manak Dios pa quivech, richin quiri' xicamisaj chuvech cruz. 24 Jac'a ri Dios xu'on chi xc'astaj-pe[o] ri Jesús, xrelesaj-pe pa ruk'a' ri k'axomal richin ri camic, roma manak che'el chi ri Jesús nicanaj can jumul pa ruk'a' ri camic. 25 Romari' ri rey David ja ruch'abel ri Jesús nucamuluj tok xu'ij:
29 Y rix vach'alal ri rix tata'aj, iveteman chi ri rey David ri kamama' ojer can (xcom, xquen) y xmuk,[r] y ri lugar ri xmuk-vi, c'a quiri' na k'alaj ri vacami. 30 Pero roma ri David can ru-profeta vi ri Dios, y reteman chi ri Dios ruyo'on rutzij che, chi jun chique ri riy-rumam can[s] ri xtutz'uyuba' can chi Rey[t] pa ruq'uexel ri David, 31 romari' can achel xutz'et yan e ri xquebanataj tok xu'ij chi ri Jun ri xtitak-pe roma ri Dios chucolic rutinamit, can xtic'astaj na vi e chupan ri lugar quichin ri anima'i', y chi ri ru-cuerpo man xtik'ey ta.[u] 32 Ri nintzijoj chive ja ri Jesús ri xuc'asoj-pe ri Dios chiquicojol ri anima'i', y roj can riq'uin kavech xkatz'et tok c'astajnak chic pe chiri'. 33 Y xc'amer c'a e chicaj roma ruchuk'a' ri Dios,[v] y tok xuc'ul yan ri Lok'olaj Espíritu ri sujun che roma ri Rutata', xuya-pe pa kavi',[w] y jari' ri nitz'et y nivac'axaj rix vacami. 34 Quiri' nin-ij chive roma mana-ta ri David ri xbe chicaj, pero ja rija' mismo biyon can:
37 Tok ri quimolon-qui' xquic'axaj ri xu'ij ri Pedro, jani na xk'axo ri cánima, y xquic'utuj che ri Pedro y ri ch'aka' chic apóstoles: Rix tata'aj ri kachak'-kanimal ki' chikavech iviq'uin, ¿vacami achique nika'an?[y] xecha'. 38 Jari' tok ri Pedro xu'ij chique: Tijala' ino'oj, tiya' can ri mac, y pa rubi' ri Ajaf Jesucristo tibana' bautizar ivi', richin ni'an perdonar ri imac.[z] Y ri Dios xtuya-xtusipaj ri Lok'olaj Espíritu chive. 39 Roma ri Lok'olaj Espíritu ri rusujun ri Dios ojer, chive rix y chique ri ivalc'ua'l sujun-vi, y chique conojel ri ec'o chi naj chi nakaj,[aa] y chique xa achique na quivech vinak ri yeroyoj ri Kajaf Dios. 40 Y c'a c'o na más ch'abel xu'ij ri Pedro chique richin nukasaj cánima y richin yerupaxa'aj. Rija' quire' xu'ij chique: Tiya' can rix ri itzel tak mac ri achel yetajin ri solaj vinak richin ri vacami, richin quiri' yixcolotaj, nicha' chique. 41 Roma c'a ri', ri xec'ulu pa cánima ri ch'abel ri xutzijoj ri Pedro, xe'an bautizar, y chupan ri k'ij ri', ec'o cami oxi' mil xeniman ri Jesucristo y xe'oc (cachbil, cach'il) ri quiniman chic. 42 Rije' man niquiya' ta can chi niquitijoj-qui' riq'uin ri niquic'ut ri apóstoles, chi junan cánima niquimol-qui', chi yeva' junan, niquiper ri pan c'uxle'el richin rucamic ri Ajaf Jesús, y chi niqui'en orar. Jumul quiri' niqui'en.
- a Hch. 1:14.
- b Hch. 4:31.
- c Mt. 3:11.
- d Mr. 16:17.
- e 1 Co. 14:23.
- f Pr. 1:23; Is. 32:15; Ez. 36:27; Hch. 10:45.
- g Hch. 21:9.
- h Jl. 2:28.
- i Hch. 21:4; 1 Co. 12:7, 10, 28.
- j Jl. 2:30.
- k Mt. 24:29.
- l Ro. 10:13.
- m Jn. 4:48.
- n Hch. 4:28.
- o Hch. 3:15; 4:10; 10:40; 13:30; 17:31; Ro. 4:24; 8:11.
- p Sal. 16:8-10; Hch. 13:35.
- q Lc. 1:35.
- r Hch. 13:36.
- s Ro. 1:3.
- t Lc. 1:32.
- u Sal. 16:10; Hch. 13:35.
- v Ef. 1:19, 20.
- w Jn. 15:26.
- x Sal. 110:1; Mt. 22:44; Ef. 1:20.
- y Lc. 3:10.
- z Lc. 24:47.
- aa Ef. 2:13.
- bb Mr. 16:17, 18.
- cc Hch. 4:32.
- dd Hch. 4:34.
- ee Is. 58:7.
- ff Lc. 24:53; Hch. 3:1; 5:20, 21, 25, 42.
- gg Jn. 16:22.
- hh Hch. 5:14; 11:24.